DUK
DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI
RINKLIAVA
1. Dėl kokių priežasčių didėjo rinkliava?
Rinkliava didėjo dėl bendro atliekų tvarkymo sistemos brangimo. Didėjo regioninė atliekų tvarkymo kaina, atliekų surinkimo ir sutvarkymo, didelių gabaritų atliekų tvarkymo, konteinerių ir kitos infrastruktūros priežiūros sąnaudos.
Paprastai tariant, brango ne viena konkreti paslauga, o visas procesas: atliekų išvežimas, sutvarkymas, transportas, kuras, darbuotojų darbas, techninė priežiūra, administravimas ir kitos būtinos paslaugos.
2. Kas pasikeitė skaičiuojant rinkliavą individualių konteinerių naudotojams?
Nuo 2026 m. pasikeitė rinkliavos skaičiavimo tvarka individualių konteinerių naudotojams. Atsisakyta brangios ir sudėtingos atliekų svėrimo sistemos. Nuo šiol individualių konteinerių naudotojams rinkliava skaičiuojama paprasčiau – pagal konteinerio dydį, konteinerių skaičių ir tai, kaip dažnai jie ištuštinami. Standartinis konteinerio ištuštinimų skaičius per metus yra 26 kartai, tai yra kas dvi savaites. Gyventojai taip pat gali pasirinkti dažnesnį ištuštinimą – 52 kartus per metus, tai yra kas savaitę.
Svarbu: nauja skaičiavimo tvarka padėjo išvengti dar didesnio brangimo. Pagal skaičiavimus, jei tvarka nebūtų pakeista, 2026 m. atliekų tvarkymo sistema būtų kainavusi apie 2,1 mln. Eur daugiau, arba maždaug 6,4 proc. daugiau.
3. Kodėl gyventojui svarbu naudotis jam priskirtu konteineriu?
Tokios taisyklės sukurtos tam, kad paslauga veiktų tvarkingai ir sąžiningai visiems gyventojams. Atliekų surinkimas planuojamas pagal tai, kiek žmonių naudojasi konkrečiais konteineriais. Kai visi naudojasi savo priskirtais konteineriais, atliekas galima surinkti greitai, aiškiai suplanuotais maršrutais ir mažesnėmis sąnaudomis. Jeigu atliekos metamos į svetimus ar nepriskirtus konteinerius, sistema išsibalansuoja: vieni konteineriai perpildomi, juos tenka dažniau išvežti; kiti lieka tušti; vežėjui tenka važinėti neplanuotai ir atlikti daugiau darbo. Dėl to visas procesas tampa brangesnis.
Paprastai tariant: kai laikomasi tvarkos, darbas atliekamas vienu kartu daugeliui žmonių – tai pigiau. Kai tvarkos nesilaikoma, tą patį darbą tenka atlikti papildomai, todėl tai kainuoja daugiau visiems.
4. Iš ko susideda mokestis už atliekų tvarkymą?
Atliekų tvarkymo mokestis susideda iš dviejų dalių:
Pastovioji dalis skirta visai atliekų tvarkymo sistemai išlaikyti: konteineriams, aikštelėms, infrastruktūrai, administravimui ir kitiems būtiniems darbams.
Kintamoji dalis susijusi su atliekų surinkimu ir sutvarkymu. Individualių namų ūkiams ji priklauso nuo priskirto konteinerio dydžio, konteinerių skaičiaus ir ištuštinimo dažnumo.
Daugiabučiuose konteineriais naudojasi daug gyventojų, todėl dalis sąnaudų pasidalija tarp didesnio žmonių skaičiaus. Individualiuose namuose atliekos surenkamos iš kiekvieno namų ūkio atskirai, todėl ta pati paslauga kainuoja brangiau vienam objektui.
KONTEINERIAI IR ATLIEKŲ RŪŠIAVIMAS
5. Kodėl verta rūšiuoti atliekas ir kokia iš to nauda gyventojams?
Rūšiuoti verta todėl, kad kuo daugiau atliekų išrūšiuojama, tuo mažiau jų patenka į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Mišrios atliekos yra brangiausiai tvarkoma atliekų dalis – jas reikia surinkti, vežti, apdoroti ir sutvarkyti.
Rūšiavimas turi ir finansinę naudą. Už pakuočių atliekų tvarkymą gyventojai jau sumoka pirkdami prekes. Jei pakuotės metamos į mišrių atliekų konteinerį, jų tvarkymas papildomai apkrauna rinkliavos sistemą. Todėl teisingai rūšiuodami gyventojai prisideda prie mažesnių bendrų atliekų tvarkymo sąnaudų.
Rūšiavimas padeda mažinti mišrių atliekų kiekį, didinti perdirbimą ir taupyti gamtos išteklius. Tinkamai išrūšiuotos atliekos gali virsti naujomis žaliavomis, kompostu ar būti panaudotos kitu būdu. Tai svarbu ne tik miestui, bet ir planetai. Gamtos ištekliai nėra begaliniai, o pasaulis jau dabar susiduria su pertekliniu vartojimu ir atliekų kiekiu. Kuo daugiau rūšiuojame, tuo mažiau reikia naujų žaliavų, mažiau teršiama aplinka ir mažiau atliekų lieka ateities kartoms.
6. Kokios būna atliekos ir kuo skiriasi komunalinės, mišrios atliekos ir pakuotės?
Komunalinės atliekos – tai kasdien buityje susidarančios atliekos: maisto likučiai, pakuotės, popierius, stiklas, tekstilė, smulkios buities atliekos ir kitos atliekos, kurios susidaro namuose.
Mišrios komunalinės atliekos – tai atliekos, kurios lieka po rūšiavimo ir netinka mesti į pakuočių, popieriaus, stiklo, maisto ar kitus rūšiavimo konteinerius. Paprastai tariant, tai „likutis“, kurio nebegalima išrūšiuoti.
Pakuotės – tai, į ką buvo supakuotas daiktas ar produktas: plastikinis butelis, jogurto indelis, kartoninė dėžutė, popierinis maišelis, stiklainis, metalinė skardinė ar sulčių pakuotė.
Trumpai: komunalinės atliekos – visos buityje susidarančios atliekos, mišrios komunalinės atliekos – tik tai, kas lieka po rūšiavimo, o pakuotės – produkto „apvalkalas“, kurį reikia rūšiuoti atskirai.
7. Ar galiu pasikeisti mišrių komunalinių atliekų konteinerį į mažesnį (iš 0,24 m³ į 0,12 m³)?
Taip, bet tik tam tikrais atvejais.
Daugumai namų ūkių, kuriuose gyvena daugiau negu vienas asmuo, priskirtas standartinis 0,24 m³ konteineris, kuris užtikrina sklandų atliekų tvarkymą. Mažesnis 0,12 m³ konteineris yra išimtis, skirta tiems atvejams, kai mišrių atliekų susidaro labai mažai, dažniausiai – kai nekilnojamojo turto objekte gyvena vienas asmuo ir atliekos yra atsakingai rūšiuojamos.
Tokia taisyklė sukurta tam, kad atliekų surinkimas veiktų sklandžiai, konteineriai nebūtų perpildyti ir nereikėtų papildomų išvežimų. Tai padeda išvengti atliekų palikimo šalia konteinerių ir didesnių tvarkymo išlaidų.
0,12 m³ konteineris gali būti skiriamas, jeigu tenkinamos visos sąlygos:
- per pastaruosius 3 mėnesius nebuvo mišrių komunalinių atliekų konteinerio perpildymų;
- per pastaruosius 12 mėnesių nebuvo daugiau kaip 3 mišrių komunalinių atliekų konteinerių perpildymų;
- Gyventojas naudojasi visais jam priskirtais rūšiavimo konteineriais;
- nekilnojamojo turto objekte deklaruotas vienas asmuo ir tai įrodoma dokumentais - būtina pateikti pažymą apie deklaravimą.
8. Ar rinkliavą turi mokėti visi, net jei atliekų susidaro mažai arba konteineriais naudojamasi retai?
Taip, vietinė rinkliava taikoma visiems Vilniaus miesto nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams – tiek gyventojams, tiek įmonėms. Ji mokama ne tik už konkretaus konteinerio ištuštinimą, bet už tai, kad Vilniuje veiktų visa atliekų tvarkymo sistema ir ji būtų prieinama kiekvienam nekilnojamojo turto objektui.
Iš rinkliavos apmokamas atliekų surinkimas, išvežimas ir sutvarkymas, konteinerių aikštelių ir kitos infrastruktūros priežiūra, gyventojų aptarnavimas, kontrolė, administravimas bei kiti būtini darbai. Taip pat finansuojamos paslaugos, kuriomis gyventojai gali naudotis pagal poreikį, pavyzdžiui, didelių gabaritų, žaliųjų, tekstilės, maisto ir kitų atliekų surinkimas.
Net jei atliekų susidaro mažai arba konteineriu naudojatės retai, Jūsų nekilnojamojo turto objektas vis tiek yra bendros miesto atliekų tvarkymo sistemos dalis. Sistema turi būti pasirengusi aptarnauti visus objektus: konteineriai turi būti prieinami, maršrutai suplanuoti, aikštelės prižiūrimos, o atliekos sutvarkomos saugiai ir pagal teisės aktų reikalavimus.
Tai panašu į gatvių apšvietimą ar priešgaisrinę apsaugą: mokame ne tik už tai, kiek kartų konkrečiai pasinaudojome paslauga, bet ir už tai, kad ji veiktų tada, kai jos prireikia.
Todėl rinkliava yra bendras visų nekilnojamojo turto savininkų ir naudotojų indėlis į tai, kad Vilniuje atliekos būtų surenkamos, tinkamai sutvarkomos, o miestas išliktų švaresnis ir tvarkingesnis.
Kadangi vietinė rinkliava yra privaloma ir skaičiuojama pagal Vilniaus miesto savivaldybės nustatytą tvarką, atskirų sutarčių sudaryti nereikia – sąskaitos formuojamos ir siunčiamos pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis.
9. Ar galima rinkliavą perkelti objekto nuomininkui?
Taip, norint rinkliavos mokestį perkelti nuomininkui, pasirašytą prašymą / sutikimą F5 Prašymo formos - vasa.lt reikia pateikti el. paštu [email protected].
Pažymime, kad nuomos sutartis turi būti registruota Registrų centre.
10. Kaip skaičiuojama rinkliava, jei esate nekilnojamo turto objekto bendraturčiai?
Kiekvienas bendraturtis moka rinkliavą pagal savo turto dalies plotą.
Siunčiami du mokėjimo pranešimai, t. y. kiekvienam savininkui atskirai.
Jei norėtumėte, kad rinkliava už visą turtą būtų skaičiuojama ir siunčiama tik vienam bendraturčiui, kviečiame užpildyti prašymo formą Forma Nr. 10 Prašymo formos - vasa.lt.
11.Kaip skaičiuojama rinkliava, jei turtas valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise?
Rinkliava apskaičiuojama visam bendrai valdomam objektui.
Mokėjimo pranešimas siunčiamas vieno iš savininkų vardu, tačiau abu savininkai yra vienodai atsakingi už rinkliavos apmokėjimą ir turi vienodas teises bei pareigas.
12. Ką daryti, jei pardaviau ar įsigijau nekilnojamojo turto objektą Vilniaus mieste?
Įsigijus ar pardavus nekilnojamojo turto objektą, gyventojui nereikia pateikti jokių dokumentų – VASA automatiškai gauna duomenis iš Registrų centro ir sąskaitą išsiunčia paprastuoju paštu apmokestinamo objekto ar deklaruotos vietos adresu, arba kitu gyventojo pasirinktu siuntimo būdu.
Buvusiam savininkui rinkliava skaičiuojama už visą kalendorinį mėnesį, kurį objektas jam dar priklausė, nepriklausomai nuo to, kurią mėnesio dieną įvyko pasikeitimas. Naujam savininkui rinkliava pradedama skaičiuoti nuo kito mėnesio pirmos dienos.
Įsigijus individualios paskirties nekilnojamojo turto objektą ir neturint individualių konteinerių, kviečiame kreiptis į VASA juos užsisakyti pildant prašymo formą F 9.3 Prašymo formos - vasa.lt.
SVARBU: gyventojus skatiname užsisakyti elektronines sąskaitas ir atnaujinti kontaktinius duomenis prisijungus prie VASA savitarnos arba kreipiantis į klientų aptarnavimo skyrių tel. +370 650 04949 ar el. paštu [email protected].
LENGVATOS
13. Ar galiu nemokėti rinkliavos, jei nekilnojamojo turto objektas nenaudojamas?
Jeigu Jūsų nekilnojamojo turto objektas (NTO) yra nenaudojamas, galite kreiptis dėl kintamosios rinkliavos dalies lengvatos laikotarpiui nuo 3 iki 36 mėnesių. Pritaikius lengvatą, atliekų tuo laikotarpiu nebus vežamos.
Lengvatos taikomos nuo prašymo pateikimo mėnesio pirmos dienos arba nuo prašyme nurodyto vėlesnio mėnesio pirmos dienos. Prašymai už praėjusius laikotarpius nenagrinėjami.
Prašymo formą L2 rasite VASA interneto svetainėje Prašymo formos - vasa.lt arba VASA savitarnoje.
Pasibaigus nurodytam laikotarpiui (ne rečiau kaip kartą per metus), VASA reikia pateikti dokumentus, įrodančius kad NTO buvo nenaudojamas (pvz. vandens, elektros ar kitus tai patvirtinančius dokumentus).
Pateikus užpildytą ir pasirašytą sutikimą Lengvatos - vasa.lt, VASA atliks visus reikalingus veiksmus.
SVARBU: elektros ir vandens tiekėjai pažymas paprastai pateikia iki mėnesio 10 d., todėl jų rekomenduojame kreiptis po šios datos.
14. Ar galiu nemokėti rinkliavos, jei nekilnojamojo turto objektas yra avarinės būklės ar sustabdytas jo naudojimas?
Jeigu Jūsų nekilnojamojo turto objektas yra avarinės būklės ar jo naudojimas sustabdytas, galite kreiptis dėl kintamosios ir pastoviosios rinkliavos dalies lengvatos laikotarpiui nuo 3 iki 36 mėnesių. Pritaikius lengvatą, atliekos tuo laikotarpiu nebus vežamos.
Lengvatos taikomos nuo prašymo pateikimo mėnesio pirmos dienos arba nuo prašyme nurodyto vėlesnio mėnesio pirmos dienos. Prašymai už praėjusius laikotarpius nenagrinėjami.
Prašymo formą L1 rasite VASA interneto svetainėje Prašymo formos - vasa.lt arba VASA savitarnoje.
15. Ar taikoma lengvata atsisakius popierinės sąskaitos ir užsisakius elektroninį mokėjimo pranešimą?
Užsisakykite elektroninį mokėjimo pranešimą ir gaukite lengvatą, lygią pašto išlaidoms. Užsisakiusiems iki 2026-12-31 d., lengvata taikoma 2027 m. rinkliavai. Jeigu užsisakysite po 2027-01-01, lengvata bus taikoma 2028 m. rinkliavai.
Elektroninis mokėjimo pranešimas - greičiausias ir saugiausias būdas gauti sąskaitas, užtikrinantis jūsų asmens duomenų apsaugą.
MOKĖJIMO PRANEŠIMAI
16. Kada siunčiami mokėjimo pranešimai? Kur galiu rasti savo mokėjimo pranešimą?
Pirminiai mokėjimo pranešimai už einamuosius metus siunčiami vieną kartą per metus - iki kovo 1 d. (neregistruota pašto siunta arba gyventojo pasirinktu būdu) ir skelbiami VASA savitarnoje.
Pasikeitus duomenims, turintiems įtakos rinkliavai, mokėjimo pranešimas perskaičiuojamas ir išsiunčiamas iš karto.
Gyventojus skatiname užsisakyti elektroninį mokėjimo pranešimą ir atnaujinti kontaktinius duomenis VASA savitarnoje arba kreipiantis į klientų aptarnavimo skyrių tel. +370 650 04949 ar el. paštu [email protected]. Tai greičiausias ir saugiausias būdas gauti sąskaitas, užtikrinantis asmens duomenų apsaugą.
17. Ką daryti, jei negavau mokėjimo pranešimo?
VASA savitarnoje yra patalpinti visi mokėjimo pranešimai.
Jei negavote nei paštu, nei elektroniniu paštu, kviečiame kreiptis į klientų aptarnavimo skyrių tel. +370 650 04949 arba el. paštu [email protected].
18. Kur galiu sužinoti komunalinių atliekų išvežimo grafikus?
Atliekų išvežimo grafikus galite rasti VASA savitarnoje, VASA interneto svetainėje Atliekų išvežimo grafikai - vasa.lt ir kreipdamiesi į klientų aptarnavimo skyrių tel. +370 650 04949 arba el. paštu [email protected].
19. Ką daryti, jei individualus konteineris sulūžo, nebetinkamas naudoti?
Jeigu individualus konteineris sulūžo, kviečiame užsisakyti jo pakeitimą užpildant prašymo formą F 9.3 arba kreipiantis į klientų aptarnavimo skyrių tel. +370 650 04949, el. paštu [email protected]
20. Ką daryti, jei bendro naudojimo konteineris yra netinkamas naudoti, sulūžęs dangtis, suplyšęs maišas ir pan.?
Jeigu pastebėjote, kad bendro naudojimo konteineris yra netinkamas naudoti, kviečiame informuoti VASA tel. +370 650 04949 arba el. paštu [email protected]. Nedelsdami skirsime visas pastangas problemai išspręsti.
21. Ar galima su kaimynu bendrai naudoti individualų konteinerį ir dalintis rinkliavos mokesčius?
Taip, galima, tačiau tokiu atveju konteineris laikomas bendro naudojimo.
Jeigu du ar daugiau objektų savininkų pageidauja naudotis vienu konteineriu, pateikus prašymą kartu su savininkų sutikimu, konteineris VASA atliekų turėtojų registre priskiriamas kaip bendro naudojimo. Tokiu atveju rinkliavos kintamoji dalis apskaičiuojama pagal bendrą objekto plotą, proporcingai kiekvieno savininko valdomai daliai.
Individualaus naudojimo konteineris – tai konteineris, kuriuo naudojasi tik vieno nekilnojamojo turto objekto savininkas (naudotojas) ir rinkliavos kintamoji dalis apskaičiuojama pagal konteinerio dydį, ištuštinimų skaičių per metus ir konteinerių kiekį.
22. Kur teikiama informacija apie rinkliavos pokyčius?
Informacija apie rinkliavos pokyčius skelbiama viešai Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt , VASA svetainėje www.vasa.lt, teisės aktų registre www.e-tar.lt, socialiniuose tinkluose ir kitais viešais kanalais.
Jei informacijos neradote ar turite papildomų klausimų, kviečiame apsilankyti www.vasa.lt arba kreiptis į klientų aptarnavimo skyrių tel. +370 650 04949, el. paštu [email protected].
23. Nuo kada pradedami skaičiuoti delspinigiai ir kaip išieškoma skola?
Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po termino sumokėti rinkliavą.
Jie skaičiuojami už kiekvieną dieną iki rinkliavos sumokėjimo dienos (įskaitytinai) arba iki prievolės pasibaigimo teisės aktų nustatyta tvarka.
Rinkliavos mokėtojas gali būti atleistas nuo delspinigių VASA sprendimu, jeigu įrodo, kad laiku sumokėti negalėjo dėl nuo jo nepriklausiusių ir nenumatytų aplinkybių.
Skola gali būti išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka – taikomas tiek neteisminis tiek teisminis išieškojimas, įtraukiant skolų išieškojimo įmones ar antstolius.
