Dar neseniai maistinis aliejus daugeliui atrodė kaip smulkmena – dažniausiai jis keliavo į kriauklę arba į šiukšlių maišą. Tačiau būtent tokios kasdienės smulkmenos ilgainiui tampa rimta problema: aliejus kemša vamzdynus, apsunkina nuotekų valymą, teršia aplinką, o išmestas su mišriomis atliekomis praranda galimybę būti perdirbtas.
Žinojimas apie maistinio aliejaus rūšiavimą išaugo
Vilniuje pradėjus veikti maistinio aliejaus rūšiavimo sistemai ir gegužės pabaigoje startavus SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) informacinei kampanijai „Riebukas“, pirmieji apklausų rezultatai rodo aiškų pokytį: vis daugiau vilniečių žino, kad panaudotą aliejų galima rūšiuoti, kur jį priduoti ir kodėl tai svarbu.
VASA užsakymu atliktos apklausos prieš ir po kampanijos parodė, kad gyventojų dalis, žinanti, jog maistinį aliejų galima rūšiuoti, per kiek daugiau nei mėnesį išaugo nuo 56 iki 80 proc. Dar ryškesnis pokytis matomas vertinant praktinį žinojimą – gyventojų, žinančių, kur sostinėje galima priduoti maistinį aliejų, dalis padidėjo nuo 20 iki 48 proc.
Rūšiuojančių arba specialiose vietose aliejų priduodančių gyventojų dalis taip pat augo – nuo 15 iki 21 proc. Nors tai dar nėra masinis įpročio pokytis, apklausos duomenys rodo pirmuosius aiškius elgsenos pokyčio ženklus.
„Praėjo kiek daugiau nei mėnuo nuo kampanijos pradžios, todėl pirmuosius rezultatus vertiname atsargiai. Atliekų rūšiavimo įpročiai nesusiformuoja per vieną mėnesį ar vienos kampanijos metu. Tačiau matome svarbų pokytį – vis daugiau vilniečių supranta, kad maistinis aliejus nėra nei vamzdynų, nei mišrių atliekų konteinerio turinys. Tai vertinga žaliava, kurią tinkamai surinkus galima perdirbti. Būtent nuo žinojimo prasideda ilgalaikis elgsenos pokytis“, – sako VASA komunikacijos vadovė Natalija Survila-Glebova.
Keičiasi gyventojų įpročiai
Iki kampanijos atlikta apklausa parodė, kad maistinis aliejus buvo viena iš tų atliekų rūšių, kuriose matomas didžiausias atotrūkis tarp žinojimo ir realaus veiksmo. Nors daugiau nei pusė respondentų žinojo, kad maistinį aliejų galima rūšiuoti, praktiškai tai darė tik 15 proc. apklaustųjų. Tuo metu 31 proc. panaudotą aliejų išmesdavo su mišriomis atliekomis, o 29 proc. pildavo į kanalizaciją.
Po kampanijos šie rodikliai pradėjo keistis. Gyventojų, išpilančių aliejų į kanalizaciją, dalis sumažėjo nuo 29 iki 24 proc., o išmetančių su mišriomis atliekomis – nuo 31 iki 28 proc. Tuo pat metu padaugėjo gyventojų, kurie nurodo aliejų rūšiuojantys arba priduodantys tam skirtose vietose.
Apklausos duomenys taip pat rodo, kad kampanija padėjo gyventojams aiškiau suprasti ne tik problemą, bet ir sprendimą. Iš reklamą mačiusių gyventojų beveik pusė nurodė sužinoję, kur galima priduoti maistinį aliejų. Daugiau nei ketvirtadalis teigė susimąstę apie savo atliekų rūšiavimo įpročius, panaši dalis pasidomėjo, kaip teisingai rūšiuoti aliejų, o 13 proc. nurodė pradėję tai daryti.
Mažiau aliejaus vamzdynuose ir mišriose atliekose
Maistinio aliejaus rūšiavimas nereikalauja sudėtingų pastangų. Panaudotą aliejų reikia atvėsinti, supilti į sandariai uždaromą plastikinį indą ir nunešti į specialų maistinio aliejaus surinkimo konteinerį. Svarbiausia – nepilti jo į kriauklę ar klozetą ir nemesti kartu su mišriomis atliekomis.
Apklausos rodo, kad žala vamzdynams gyventojams jau yra gana gerai suprantama. Didžioji dalis respondentų sutinka, kad maistinio aliejaus pylimas į kanalizaciją yra žalingas, o po kampanijos šis suvokimas dar šiek tiek sustiprėjo. Vis dėlto vien supratimo nepakanka – tam, kad įprotis keistųsi, gyventojas turi aiškiai žinoti, ką daryti su aliejumi, kur jį nunešti ir kodėl šis veiksmas yra prasmingas.
Iššūkis – naujovę paversti kasdieniu įpročiu
„Didžiausias iššūkis dažnai yra ne nenoras rūšiuoti, o aiškios informacijos ir patogios infrastruktūros trūkumas. Kai gyventojai žino, kad aliejų galima rūšiuoti, supranta, kaip tai padaryti, ir turi kur jį priduoti, pokytis tampa realesnis. Šiandien svarbiausia tęsti edukaciją ir naują veiksmą paversti kasdieniu įpročiu“, – teigia N. Survila-Glebova.
VASA atkreipia dėmesį, kad panašiai formavosi ir kitų atliekų rūšiavimo įpročiai. Plastiko, stiklo ar popieriaus rūšiavimas šiandien daugeliui atrodo įprastas, tačiau tam prireikė laiko, infrastruktūros ir nuoseklios komunikacijos. Maistinio aliejaus rūšiavimas Vilniuje dar tik pradeda šį kelią.
Pirmasis mėnuo parodė teigiamą kryptį: daugiau gyventojų žino, kad maistinį aliejų galima rūšiuoti, daugiau jų supranta, kur jį priduoti, ir dažniau pradeda tai daryti. Ilgalaikis pokytis bus matomas vėliau – pagal augančius surinkto aliejaus kiekius, mažėjantį netinkamo šalinimo mastą ir vis labiau įsitvirtinantį įprotį, kad maistinis aliejus turi keliauti į specialų rūšiavimo konteinerį.
Reprezentatyvias Vilniaus gyventojų apklausas prieš „Riebuko“ kampanijos startą ir jai pasibaigus atliko bendrovė „Norstat“. Jų metu buvo vertinamas gyventojų žinojimas apie maistinio aliejaus rūšiavimą, rūšiavimo įpročiai ir kampanijos pastebimumas.
